Almennt
Sįl, mešvitund, hugur
- sįl
- ķ fylgsnum sįlarinnar, bķša tjón į s. sinni,
- viškvęm/einmana/ besta s., lķša vel į sįl og lķkama
- sįla
- trśa į tilvist sįlarinnar
- sįlar-: -lķf, -įstand
- andi, andlegur
- mešvitašur, vera mešvitašur (um įstandiš)
- vera sér žess mešvitandi
- sjįlfrįšur, ósjįlfrįš višbrögš
- mešvitund, vakna til m. um (e-š)
- hugur
- detta (żmislegt, margt) ķ hug
- koma til hugar
- leiša h. aš e-u
- hugboš
Hugsun
a: hugsa mįliš/meš sér/sitt rįš/djśpt/upphįtt/stórt, hann hugsar sér
aš ....įform
- hugsa til e-s/e-rs (meš hryllingi), tilhugsun
- h. um e-š/ e-n, h. sig um, h. e-š upp, h. śt ķ e-š
- hvaš ertu aš hugsa! aš hugsa sér!
- hugsun, hugsa ekki heila hugsun, hugsunarhįttur
- hugmynd, hugrenning
- hugleiša, hugleišing
- vangaveltur, velta fyrir sér
Muna, gleyma
- minni (langtķma-, skammtķma-, sjón-), traust/lélegt/gloppótt minni
- leggja į minniš, rekja m. til e-s, festa ķ minni (sér), vera ķ (fersku) minni,
lķša/hverfa śr minni
- muna (eftir e-u/e-m) vel, skżrt, gjörla, óljóst, ekki stundinni lengur
- minning (ęsku-, endur-), minnast e-s
- minnisveršur, minnisstęšur
- gleyma, gleyminn, gleymska
Hegšun, framkoma
- hegšun
- hegšunarmynstur
- hegša sér, haga sér
- vani, įvani
- vera vanur aš
- tileinka sér, laga sig aš, venja sig af e-u/į e-š
- hįttur, vera einkennilegur ķ hįttum
- hįttalag, hįtterni
- framkoma, koma (vel) fyrir
- višhorf, skošun, įlit
- ķmynd
- sjįlf
- sjįlfs-: -vitund, -skynjun, -efi
- efast um sjįlfan sig
- vilji, vilja, viljasterkur/-laus
- hęfileiki, hęfileikarķkur/-laus, viršing, fręgš
|
Tilfinningar og tjįning žeirra
- tilfinning
- hafa (sterkt/e-š) į tilf., fį į tilf.
- tilfinningarķkur, -nęmur, -laus
- lķša, mér lķšur vel
- lķšan
- skynja
- skynjun, skyn, bera (gott) skyn (-bragš) į žetta
- skap, vera ķ góšu/slęmu s., skapvondur
- haft (enga) stjórn į sér/skapi sķnu
- jįkvęšur - neikvęšur, vera jįkvęšur ķ hugsun
- įhrif
- žakklįtur, žakklęti
- žykja vęnt um, halda upp į, vęntumžykja
- elska, įst- hata
- dįst aš e-m/bera viršingu fyrir e-m, lašast aš e-m
- fyrirlķta, fyrirlitning, lķta nišur į e-n
- vona, von, vera fullur vonar, žś ert vonlaus!
- įhyggja, hafa įhyggjur af e-u/e-m, įhyggjufullur/-laus
- óttast, ótti, óttafullur, óttasleginn
- hręšast, hręšsla, hręddur (ó-)
- hjįlparvana
- ęstur, órólegur, taugaveiklašur, strekktur į taugum
- undrandi, ruglašur
- glešjast yfir e-u, glešja e-n, glašur, gleši, glašlegur,
- kįtur, kęti, kįtķna
- dįsamlegt! frįbęrt! geggjaš! meiri hįttar!
- (ó)hamingja, (ó)hamingjusamur
- hlęja, hlįtur, mér er (ekki) hlįtur ķ huga, hlęgilegur, skellihlęja, flissa
- įnęgja, įnęgšur, sįttur viš e-š, fullnęgšur
- njóta e-s, skemmta sér
- brosa, bros, broslegur
- vera snortinn af e-u
- vorkenna
- samśš, hafa s./finna til s. meš e-m, votta/aušsżna s.
- samkennd
- sjį eftir e-u, eftirsjį, žykja e-š leitt
- reišast e-m, reiši, reišur śt ķ e-n, vera brjįlašur af reiši, viti sķnu fjęr
af r., ofsareiši
- žaš fżkur ķ e-n, vera fokvondur, illur
- įrįsargjarn
- ergilegur, pirrašur, svekktur
- andstyggilegur, kvikindislegur, illa innręttur
- hrikalegt/ ömurlegt/ hręšilegt/ ferlegt/ agalegt/ andstyggilegt!
- žola e-š/e-n, halda e-š (ekki) śt
- lķka vel/illa viš e-n
- langa ķ e-š/ til e-s, löngun, löngunarfullur
- žrį
- óska (sér aš/e-s), ósk, ég vildi óska žess aš žś kęmir
- trufla, truflun, ónįša, ónęši
- vera ekki/alveg sama um e-š/e-n, standa ekki į sama, vera skķtsama/ fjandans sama
|
- dapur, dapurleiki, depurš, žungur ķ skapi, žunglyndur, nišurdreginn
- stśrinn, leišur
- žjįst, žjįning
- grįta, grįtur, bresta ķ grįt, kjökra, kjökur, snökta, snökt
- tįr, tįrast
- sakna, söknušur
- vonbrigši, verša fyrir v. / valda e-m v. (plur.!)
- til allrar óhamingju, žvķ mišur
- undrast, undrun, undur og stórmerki !
- verša forviša/ hissa/ furšu lostinn
- sjokkerandi, var įfall, hneykslanlegt, neyšarlegt
- hneyksla, hneykslašur
- skammast sķn, skömm, skömmustulegur
- sekur, sök, taka į sig sökina af e-u
- hafa sektarkennd yfir e-u/gagnvart e-m
- afbrżšisamur śt ķ e-n/viš e-n, afbrżšisemi
- öfunda, öfund, öfundsjśkur, vera gręnn af öfund
- įsaka e-n um e-š, įsökun
- įkafi, įstrķša
- hrifinn, hrifning
- fagna, taka e-u fagnandi, fögnušur, įhorfendurnir fagna leikurunum
- kunna vel/ekki aš meta, meta e-š/e-n aš veršleikum
- gefast upp, uppgjöf, stynja, stuna
- höfša til e-s, lašast aš e-u/e-m, gešjast aš, kvikmyndin höfšar ekki til mķn
- spennandi, spenna, spenningur
- efast um, efi, vafi, vafasamur
- örvęnta, örvęnting, örvęntingarfullur
- fyllast hryllingi, hryllilegur
- létta, honum léttir, žaš léttir af mér (miklu fargi), léttir, finna til léttis
|
Ešlisįvķsun, višbrögš
- hungur, hungrašur
- svengd, finna til s. , svangur
- mettur, saddur
- žorsti, žyrstur
- sofa - vaka, svefn - vaka
- sofna - vakna
|
Skilningur, hugsun
- hugur
- skilja, skilningur
- miskilja, misskilningur
- ķmyndunarafl, hafa frjótt ķ.
- samviska, samviskubit
- skynsemi
- reynsla
- sannleikur, satt, sannleikurinn er sį, aš...
- kjarni mįlsins
- įstęša, merking
- įstęšulaus, merkingarlaus
- tilgangur, markmiš
- vitleysa, brandari, grķn
|
- gįfašur, vel/illa gefinn, klįr, vķs
- gįfur
- skarpskyggn, skarpskyggni
- yfirboršslegur,
- hugsa (ekki) djśpt, e-š til enda
- vita, žekkja
- vitneskja, žekking
- einbeita sér, einbeiting
- ķhuga, velta fyrir sér
- įkveša, įkvöršun
- komast aš nišurstöšu
|
- dęma, meta e-š
- brjįlašur, vitlaus
- venjulegur, ešlilegur
- hagsżnn, raunhęfur
- skynsamur
- kjįnalegur, bjįlfalegur
- rugla, r. e-n ķ rķminu
- einfaldur, flókinn
- umręša, ręša um e-š
- skošun, hafa s. į e-u
- įlit, įlķta
- vandi, vandamįl, rįšgįta
- finna lausn į vandanum, rįša bót į e-u
- įlykta, draga įlyktun af e-u
- gera sér grein fyrir, vera e-š ljóst, vera mešvitašur um e-š
|
- gleyma
- muna
- minnast
- minna e-n į e-š
- sanna, sönnun
- giska, geta upp į, geta sér til um e-š
- ķmynda sér
- gera sér ķ hugarlund
- ķmyndun, hugarburšur
- gruna, grunur
- gera rįš fyrir
- lausn, leysa e-š
- nišurstaša
- kenning, tilgįta
- fręšilegur
- sennileg tilgįta
- ašferš, ašferšafręši
- ferli
- skissa upp,
- uppdrįttur, draga upp
- velja/kjósa fremur, taka fram fyrir
- mįlamišlun
|